Jei jūsų įmonė nusprendė parduoti automobilį, dažniausiai tai daroma ne „iš nuobodulio“, o dėl labai praktiškų priežasčių: pasikeitė veiklos poreikiai, automobilis tapo per brangus eksploatuoti, baigėsi lizingas, atsinaujinate parką arba norite susigrąžinti apyvartines lėšas. Tokiu atveju svarbiausia – parduoti greitai ir už teisingą kainą, bet kartu nepalikti „uodegų“: netvarkingos nuosavybės deklaracijos, neaiškaus atsiskaitymo, klaidų PVM ar pelno mokesčio apskaitoje, neišvalytų duomenų automobilyje ar nepilnai įforminto perdavimo.
Sprendimas parduoti ir pasiruošimas sandoriui
Įmonės automobilio pardavimas prasideda dar iki skelbimo įkėlimo. Pirmiausia verta aiškiai apsibrėžti pardavimo tikslą: ar norite maksimizuoti kainą (paprastai užtrunka ilgiau), ar svarbiausia greitis (dažnai renkamasi supirkimas ar pardavimas tarpininkui), ar siekiate mažinti rizikas (pvz., parduoti juridiniam asmeniui su aiškia sutartimi, pavedimu ir perdavimo aktu).
Labai dažna klaida – kainą nustatyti pagal emociją („tiek investavome į remontus“) arba pagal vieną panašų skelbimą. Verslui naudingiau remtis rinkos logika: automobilio būklė, rida, komplektacija, serviso istorija, sezoniškumas, paklausa konkrečiam modeliui. Jei automobilis turėjo eismo įvykių ar dažytų kėbulo elementų, tai beveik visada darys įtaką kainai, todėl geriau iš anksto pasiruošti skaidriai paaiškinti, kas buvo daryta ir kodėl.
Dar vienas svarbus žingsnis – patikrinti „švarą“ prieš pardavimą: ar automobilis nėra įkeistas, areštuotas, ar nėra kitų apribojimų. Praktiškai tai sutaupo daug laiko, nes pirkėjas dažnai tai tikrins savo iniciatyva, o bet koks netikėtumas derybose paprastai baigiasi kainos „mušimu“ arba sandorio atidėjimu. Verta remtis ir oficialiais „Regitros“ patarimais, kurie primena apie SDK, sutarties svarbą, atsiskaitymo fiksavimą ir kitus saugaus sandorio elementus.
Jeigu automobilis yra lizinguotas ar kitaip finansuojamas, realus „pardavimo planas“ priklausys nuo sutarties: ar turite teisę perleisti turtą, ar būtinas finansuotojo sutikimas, ar pirmiausia reikia išpirkti likutį. Tokiais atvejais verta su finansuotoju susiderinti aiškią schemą iš anksto, kad pardavimo dieną nereikėtų improvizuoti su terminais ir mokėjimais.
Dokumentai, sutartis ir nuosavybės perleidimas
Įmonės automobilio sandoryje dokumentų tvarka yra jūsų „apsauga“: jei vėliau atsiranda ginčas dėl trūkumų, atsiskaitymo ar net baudų už KET pažeidimus, tvarkingi dokumentai leidžia greitai įrodyti, kada ir kam automobilis buvo perduotas. Įprastai rekomenduojama turėti ne tik pirkimo–pardavimo sutartį, bet ir perdavimo–priėmimo aktą (ypač kai atsiskaitymas vyksta ne iškart arba perduodate papildomus daiktus – ratus, stogo skersinius, įrankius, krovinių tvirtinimo įrangą ir pan.).
Praktiškai daugiausiai klaidų pasitaiko sutarties pildyme: nenurodomas SDK, netiksliai surašomi identifikaciniai duomenys, pamirštami defektai, neaiškiai aprašomas atsiskaitymas. Saugiausia naudoti oficialią pirkimo–pardavimo sutarties formą, kurioje numatomi esminiai laukai, defektų fiksavimas, atsiskaitymo variantai ir pabrėžiama nuosavybės deklaravimo pareiga bei žingsniai po sandorio.
Nuosavybės perleidimas „ant popieriaus“ ir atsakomybė realiame gyvenime yra du skirtingi dalykai. Kol nuosavybės pasikeitimas tinkamai nedeklaruotas, įmonei gali „prilipti“ nepageidaujamos pasekmės: laiškai dėl baudų, pareigos aiškintis dėl eismo įvykių, administraciniai procesai. Todėl labai svarbu sandorio metu ne tik pasirašyti sutartį, bet ir sutarti dėl tikslaus veiksmų plano: kas, kada ir kaip pateikia deklaracijas (ypač jei sandoris vyksta savaitgalį, po darbo valandų ar nuotoliniu būdu).
Jeigu automobilį parduoda įmonės atstovas (pvz., direktorius, įgaliotas darbuotojas), viduje verta pasirūpinti aiškiu įgaliojimu ar sprendimu, kad nekiltų klausimų dėl atstovavimo teisės. Tai ypač aktualu, kai pirkėjas yra juridinis asmuo ir jo buhalterija/teisininkai prašo pagrindžiančių dokumentų, kodėl būtent šis asmuo pasirašo sutartį.
- Pirkimo–pardavimo sutartis su SDK, tikslais šalių ir automobilio duomenimis, aiškiu atsiskaitymo aprašymu ir defektų fiksavimu
- Perdavimo–priėmimo aktas (ypač jei perduodama papildoma įranga, dokumentai ar atsiskaitoma dalimis)
- Dokumentų ir raktų perdavimo sąrašas (registracijos liudijimas, techninės apžiūros informacija, serviso istorija, 2 raktų komplektai)
- Vidaus dokumentas dėl turto pardavimo (sprendimas/įsakymas/įgaliojimas – pagal įmonės tvarką)
- Jei taikoma – PVM sąskaita faktūra arba kita apskaitos forma, kurią reikalauja jūsų apskaitos politika
PVM, pelno mokestis ir atsiskaitymo ribojimai: ką būtina pasitikrinti
Didžiausia vertė šiame etape – ne „atspėti“, kaip apmokestinti pardavimą, o iš anksto atsakyti į kelis tikslius klausimus, nuo kurių priklauso mokestinės pasekmės. Pavyzdžiui: ar jūsų įmonė yra PVM mokėtoja, ar parduodamas automobilis buvo naudojamas PVM apmokestinamoje veikloje, ar įsigijimo PVM buvo atskaitytas (visiškai ar dalinai), ar tai lengvasis automobilis, ar specialios paskirties transportas, ar automobilis buvo pirktas Lietuvoje ar įvežtas iš ES.
PVM taikymas parduodant automobilį
PVM tema įmonėms dažniausiai „skauda“ todėl, kad lengvųjų automobilių įsigijimo PVM atskaita Lietuvoje dažnai būna ribojama, o vėliau kyla klausimas – ar parduodant reikia skaičiuoti PVM, kokią bazę taikyti, ar galima taikyti maržos schemą. Praktiniams scenarijams (tiek prekybai naudotais automobiliais, tiek atvejams, kai parduodamas įmonės naudotas ilgalaikis turtas) labai praverčia VMI parengta medžiaga apie naudotų automobilių pardavimo apmokestinimą PVM, kur apžvelgiami PVM objektas, deklaravimas ir maržos schemos logika skirtingose situacijose.
Praktiškai verta įsidėmėti: PVM sprendimai dažniausiai priklauso nuo to, kaip buvo įsigytas automobilis (iš PVM mokėtojo su PVM, iš fizinio asmens be PVM, su maržos schema ir pan.) ir ką su tuo PVM darėte pirkimo metu (atskaita / neatskaita). Jei kyla bent menkiausia abejonė, protingiausia – prieš išrašant dokumentus pasitikrinti su buhalteriu arba oficialiais VMI šaltiniais, nes klaidinga sąskaita faktūra ar netinkamai priskaičiuotas PVM dažniausiai „atsirūgsta“ tik vėliau, kai sandoris jau seniai uždarytas.
Pelno mokesčio logika parduodant įmonės turtą
Pelno mokesčio prasme automobilio pardavimas įmonei yra paprasta, bet dažnai netvarkingai įforminama operacija: pardavimo pajamos susiduria su turto likutine verte (įsigijimo savikaina minus sukauptas nusidėvėjimas) ir gaunasi pelnas arba nuostolis. Tą bendrą principą verta „pririšti“ prie oficialios struktūros – apmokestinamojo pelno skaičiavimo logika pateikiama VMI informacijoje apie apmokestinamojo pelno apskaičiavimą (pajamos, leidžiami/neleidžiami atskaitymai, rezultato formavimas). Tai padeda nepasimesti, kai pardavimo kaina būna mažesnė už buhalterinę vertę arba kai parduodama susijusiam asmeniui ir norisi papildomo pagrindimo dėl kainodaros.
Čia svarbus praktinis momentas: jei automobilį parduodate už akivaizdžiai ne rinkos kainą (ypač darbuotojui, vadovui ar akcininkui), vien buhalterinio įrašo gali nepakakti. Verslo praktikoje tokiais atvejais dažnai verta turėti kainos pagrindimą: keli rinkos skelbimai, nepriklausomas vertinimas, defektų sąrašas, servisų sąmatos. Tai nėra „privaloma visada“, bet tai yra pigus būdas sumažinti ginčų riziką, jei vėliau kiltų klausimų dėl sandorio sąlygų.
Atsiskaitymas: grynieji, pavedimai ir 5 000 eurų riba
Įmonėms ypač aktualu atsiskaitymo būdas, nes automobilio suma neretai viršija kelis tūkstančius. Lietuvoje galioja atsiskaitymų grynaisiais ribojimai, todėl prieš sutariant „paduosiu vokelį“ verta atsiversti oficialų paaiškinimą: VMI aiškiai aprašo atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimus (įsigaliojimo datą, 5 000 eurų limitą, taikymą sandoriams, praktinius paaiškinimus). Daugelyje įmonių saugiausias kelias yra bankinis pavedimas (arba mišrus atsiskaitymas, kai grynaisiais neviršijama leidžiama riba), aiškiai tai fiksuojant sutartyje ir (jei reikia) perdavimo–priėmimo akte.
- Ar įmonė yra PVM mokėtoja ir ar automobilio pardavimas bus PVM objektas jūsų situacijoje?
- Kaip automobilis buvo įsigytas: su PVM, be PVM, taikant maržos schemą, iš ES ar Lietuvoje?
- Ar pirkimo PVM buvo atskaitytas, ir ar pardavimo dokumentuose tai turi atsispindėti?
- Kokia automobilio likutinė (buhalterinė) vertė pardavimo dieną ir ar susidaro pelnas/nuostolis?
- Koks atsiskaitymo būdas užtikrins atitiktį grynųjų ribojimams ir bus patogus įrodymams (sutartis, pavedimas, kvitas, aktas)?
Buhalterinė apskaita: ilgalaikio turto nurašymas, įrašai ir kontrolė
Net jei sandoris teisiškai atliktas tvarkingai, buhalterijoje jis „turi susidėti“ į aiškią istoriją: kas parduota, kokia verte buvo apskaitoje, koks nusidėvėjimas sukauptas, kokios pajamos gautos ir kokia savikaina pripažinta. Įmonėms, kurios automobilį laiko ilgalaikiu materialiuoju turtu, naudinga remtis apskaitos standarto logika: 12-asis VAS „Ilgalaikis materialusis turtas“ apibrėžia, kas laikoma ilgalaikiu materialiuoju turtu, kaip suprantama balansinė ir likutinė vertė, kaip vertinamas nusidėvėjimas ir kada laikoma, kad rizika perduota. Tai yra „stuburas“, ant kurio lengviau uždėti jūsų įmonės apskaitos politikos taisykles ir kasdienius įrašus.
Praktikoje svarbu nepamiršti pardavimo dienos „pjūvio“. Nusidėvėjimas paprastai skaičiuojamas iki konkrečios datos pagal įmonės pasirinktą metodą, o pardavimo momentu automobilis turi būti išregistruotas iš ilgalaikio turto (kaip turtas) ir parodytas per pardavimo rezultatą. Jei pardavimas vyksta mėnesio viduryje, verta turėti aiškią taisyklę, kaip elgiamasi su nusidėvėjimu (pvz., skaičiuojama proporcingai ar pagal įmonės politiką pripažįstama nuo kito mėnesio). Svarbiausia – nuoseklumas ir dokumentavimas.
Jei automobilis buvo naudojamas mišriai (pvz., dalis – veiklai, dalis – neapmokestinamai veiklai, dalis – reprezentacijai ar asmeniniams važiavimams), buhalterinė istorija dažniausiai būna sudėtingesnė: galėjo būti ribojama sąnaudų pripažinimo dalis, koreguojama PVM atskaita, skirtingai traktuojamos tam tikros išlaidos. Tokiu atveju pardavimo įrašas dažnai būna tik „finalas“, o realią riziką sukuria ankstesni sprendimai. Todėl prieš parduodant verta pasidaryti trumpą vidinę peržiūrą: ar automobilio išlaidos buvo apskaitomos nuosekliai, ar turite kelionės lapus (jei taikote), ar aiškiai atskirtas naudojimas, jei tai aktualu jūsų įmonei.
Gera praktika – suformuoti vieną „pardavimo bylą“: sutartis, aktas, mokėjimo įrodymai, dokumentų perdavimo sąrašas, PVM sąskaitos faktūros (jei išrašoma), vidinis sprendimas, komunikacija su pirkėju. Tai ne biurokratija dėl biurokratijos: kai po metų užduodamas klausimas „kur dingo automobilis?“, atsakymas būna viename aplanke, o ne penkiose skirtingose vietose.
Pardavimo būdai ir praktiniai patarimai: kaip pasirinkti greitį, kainą ir riziką
Įmonės automobilį galite parduoti panašiai kaip ir privatūs asmenys, tačiau verslui dažniau svarbūs trys kriterijai: laikas (kiek dienų/savaičių užtruks), administracinis krūvis (kiek dokumentų, skambučių, apžiūrų) ir rizika (ginčai, neįvykę sandoriai, „keisti“ pirkėjai, mokėjimų saugumas). Dėl to dažnai pasirenkamas ne vienas „teisingas“, o „tinkamiausias“ kanalas.
Jeigu turite laiko ir norite maksimalios kainos, dažniausiai renkamasi skelbimų portalai ir pardavimas galutiniam pirkėjui. Tai reiškia daugiau derybų, daugiau apžiūrų ir kruopštesnį pasiruošimą. Jei norite greičio ir aiškumo, viena iš alternatyvų yra automobilių supirkimas – jis dažnai patogus įmonėms, kurios nori greitai „uždaryti“ turtą, gauti pinigus ir sumažinti administracinį laiką (ypač kai automobilis turi defektų, didelę ridą arba kai pardavimo procesas įmonės viduje kainuoja daugiau nei potencialus kainos skirtumas).
Taip pat egzistuoja tarpiniai variantai: pardavimas kitai įmonei (pvz., autoparkus perkančioms įmonėms), pardavimas per aukcioną, „trade-in“ keičiant į naujesnį automobilį, pardavimas darbuotojui. Kiekvienas variantas turi savas rizikas: darbuotojo atveju – kainodaros skaidrumas ir interesų konfliktai, trade-in – galimai mažesnė kaina, bet greitesnis procesas, aukcionas – aiški procedūra, bet ne visada prognozuojamas rezultatas.
- Jei prioritetas kaina: investuokite į paruošimą (plovimas, smulkūs kosmetiniai taisymai, aiškus defektų aprašymas) ir pasiruoškite ilgesniam derybų ciklui
- Jei prioritetas greitis: rinkitės kanalą, kuriame mažiau apžiūrų ir aiškesnės procedūros (pvz., supirkimas ar pardavimas profesionaliam pirkėjui)
- Jei prioritetas rizikos mažinimas: maksimaliai dokumentuokite būklę, atsiskaitymą ir perdavimą, aiškiai fiksuokite ridą ir trūkumus
- Jei pirkėjas juridinis asmuo: iš anksto suderinkite, kokių dokumentų jam reikės (sutartis, aktas, sąskaita, įgaliojimas)
- Jei pardavimas „nuotolinis“: susitarkite dėl konkretaus veiksmų scenarijaus, kad nuosavybės deklaravimas ir mokėjimai nesusipainiotų
Pabaigai – keli labai praktiški, bet dažnai pamirštami dalykai. Prieš atiduodant automobilį pirkėjui, išvalykite įmonės duomenis: adresus navigacijoje, telefonų kontaktus, vartotojų profilius, prisijungimus prie programėlių, „Bluetooth“ sąrašus, automatinio vartų/parkingo pultelio informaciją. Jei automobilyje buvo GPS sekimas ar telematika – pasirūpinkite, kad įranga būtų teisėtai nuimta arba perduota pagal susitarimą. Ir visada turėkite aiškią ribą: automobilio raktai ir dokumentai perduodami tik tada, kai aiškiai fiksuotas atsiskaitymas ir sutvarkyta nuosavybės perleidimo procedūra.
