Automobilių taršos mokestis

Jei ruošiatės pirkti automobilį iš užsienio, registruoti ką tik įsigytą naudotą auto Lietuvoje arba tiesiog perrašyti valdytoją, „automobilių taršos mokestis“ dažnai tampa netikėta eilute biudžete: vieni išgirsta apie 130 g/km ribą, kiti pasimeta tarp degalų rūšių ir CO2 rodiklių, o dar kiti sužino apie mokestį tik tuomet, kai registracijos procesas jau pradėtas. Šis straipsnis padės suprasti, kada mokestis taikomas, kaip tiksliai pasitikrinti reikiamus duomenis dokumentuose, kaip susiskaičiuoti sumą ir kaip planuoti sprendimą, kad registracija nekainuotų daugiau, nei tikėjotės.

Automobilių taršos mokesčio skaičiuoklė

Kas yra automobilių taršos mokestis?

Automobilių taršos mokestis kasdienėje kalboje dažniausiai reiškia motorinių transporto priemonių registracijos mokestį, kuris priklauso nuo automobilio išmetamo CO2 kiekio ir degalų rūšies. Svarbiausia praktinė taisyklė paprasta: mokestis aktualus lengviesiems automobiliams, kai CO2 viršija 130 g/km, ir jis mokamas registruojant automobilį pirmą kartą Lietuvoje arba kai keičiasi automobilio valdytojas, todėl šią eilutę verta įsivertinti dar prieš pasirašant pirkimo sutartį ar vežant automobilį iš užsienio, kaip primena LRT.

Teisinis mokesčio pagrindas nustatytas Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme, o praktinę informaciją, taikymo logiką ir naujausius tarifų atnaujinimus patogiausia sekti oficialiuose registravimo šaltiniuose.

Šio mokesčio idėja yra paprasta: kuo didesnė CO2 emisija ir kuo taršesnė degalų rūšis, tuo didesnė vienkartinė suma registracijos metu. Tokia schema skatina rinktis mažiau taršias transporto priemones ir mažina taršių automobilių „įvežimo“ bei perleidimo patrauklumą, ką iliustruoja ir Aplinkos ministerija savo viešai pateiktoje apžvalginėje medžiagoje apie automobilių apmokestinimo logiką.

Praktiškai svarbu ir tai, kad tarifai nėra „įkalti“ visam laikui: jie indeksuojami pagal vartotojų kainų indeksą, todėl skirtingais metais už tą patį CO2 intervalą galite matyti šiek tiek kitą sumą. Indeksavimo kontekste aktualūs oficialūs kainų indeksų duomenys, skelbiami Oficialiosios statistikos portale.

Automobilių taršos mokesčių lentelė

Žemiau pateikta lentelė yra patogus orientyras, kaip mokestis kinta didėjant CO2 emisijai ir priklausomai nuo degalų rūšies. Lentelės sumos pateikiamos eurais ir atitinka indeksuotus dydžius, skelbiamus oficialioje „Regitra“ informacijoje.

Degalų priskyrimas praktikoje dažnai kelia klausimų, todėl įsidėmėkite principą: dyzelino grupėje paprastai atsiduria dyzeliniai ir dyzeliniai hibridai, benzino grupėje benzininiai ir benzininiai hibridai, o dujų grupėje dažniausiai vertinami dujiniai arba kelių degalų deriniai su dujomis. Jei dokumentuose degalų aprašymas nestandartinis, svarbiausia remtis registracijos dokumento degalų įrašu ir tuo, kaip jis priskiriamas mokesčio grupei registracijos metu.

CO2 emisija (g/km)	Dyzelinas (Eur)	Benzinas (Eur)	Dujos (Eur)
0–115	0,00	0,00	0,00
116–130	0,00	0,00	0,00
131–140	43,26	21,63	19,47
141–150	86,52	43,26	38,93
151–160	129,78	64,89	58,40
161–170	173,04	86,52	77,87
171–180	216,30	108,15	97,34
181–190	259,56	129,78	116,80
191–200	302,82	151,41	136,27
201–210	346,08	173,04	155,74
211–220	389,34	194,67	175,20
221–230	432,60	216,30	194,67
231–240	475,86	237,93	214,14
241–250	519,12	259,56	233,60
251–260	562,38	281,19	253,07
261–270	605,64	302,82	272,54
271–280	648,90	324,45	292,01
281–290	692,16	346,08	311,47
291–300	735,42	367,71	330,94
301 ir daugiau	778,68	389,34	350,41

Kaip skaityti lentelę: pirmiausia surandate CO2 intervalą (g/km), tuomet pasirenkate degalų stulpelį ir gaunate mokestį eurais. Jei CO2 rodiklis yra ribinis, verta pasitikrinti tikslų įrašą dokumentuose (pvz., 130 ar 131 g/km), nes būtent perėjimas per 130 g/km ribą dažniausiai keičia mokestį iš 0,00 Eur į apmokestinamą sumą.

Kaip apskaičiuoti taršos mokestį?

Norint mokestį suskaičiuoti teisingai, reikia dviejų dalykų: CO2 emisijos (g/km) ir degalų rūšies. Didžioji dalis klaidų atsiranda ne dėl matematikos, o dėl neteisingai suprasto rodiklio dokumentuose arba netiksliai priskirtos degalų grupės.

• Patikrinkite CO2 emisiją registracijos dokumente: dažniausiai ji nurodoma g/km ir naudojama kaip pagrindinis kriterijus mokesčiui taikyti arba netaikyti.
• Patikrinkite degalų tipą: tai lemia, ar taikomas dyzelino, benzino ar dujų stulpelis, o skirtumai tarp stulpelių gali būti reikšmingi net tame pačiame CO2 intervale.
• Įvertinkite, ar CO2 viršija 130 g/km: iki 130 g/km imtinai mokesčio sumos lentelėje dažniausiai yra 0,00 Eur, viršijus ribą taikomas atitinkamas tarifas.
• Pasirinkite lentelės intervalą ir sumą: raskite tikslų intervalą (pvz., 141–150 g/km) ir pasiimkite sumą iš atitinkamo degalų stulpelio.
• Numatykite registracijos situaciją: mokestis dažniausiai atsiranda registruojant pirmą kartą Lietuvoje arba keičiantis valdytojui, todėl planuojant pirkimą verta iš anksto įsivertinti, ar jūsų sandoris patenka į apmokestinamą atvejį.

Ką daryti, jei CO2 rodiklio dokumentuose nerandate: tokiais atvejais registracijos metu CO2 gali būti nustatomas pagal transporto priemonės kilmės ar patvirtinimo dokumentus, pagal lygiaverčių transporto priemonių duomenis arba apskaičiuojamas pagal teisės aktuose numatytas formules, naudojant techninius parametrus, tokius kaip masė, variklio galia ir pavarų dėžės tipas. Praktinis patarimas pirkėjui paprastas: dar prieš perkant paprašykite pardavėjo atsiųsti dokumentų kopijas su CO2 įrašu arba gamintojo atitikties dokumentą, nes tai leidžia realiai įsivertinti galutinę „kaina + registracija“ sumą.

Jei perkate automobilį iš užsienio, verta atkreipti dėmesį į tai, kad skirtingose šalyse CO2 rodiklis gali būti pateiktas pagal skirtingus bandymų ciklus ar dokumentų formatus, o registruojant Lietuvoje svarbu, kad CO2 būtų įrašytas taip, kaip reikalaujama registracijos procedūrai. Būtent todėl dokumentų patikra prieš pirkimą dažnai sutaupo daugiau, nei derėjimasis dėl kelių šimtų eurų kainos.

Taršos mokestis pagal automobilį

Žiūrint „pagal automobilį“, taršos mokestį patogiausia suprasti kaip vienkartinę kainos dedamąją, kuri priklauso nuo dviejų pasirinkimų: kokią emisiją realiai generuoja jūsų modelis ir kokia jo degalų technologija. Dėl to du panašios klasės automobiliai, kainuojantys panašiai, registracijos metu gali „atsidurti“ skirtinguose mokesčio lygiuose.

Dyzeliniai automobiliai dažniausiai patenka į aukštesnes sumas nei benzininiai, jei CO2 panašus, nes dyzelino stulpelyje sumos didesnės. Tai ypač juntama šeimyniniams visureigiams ir didesniems universalams, kur CO2 neretai viršija 160–200 g/km ribas. Benzininiai automobiliai toje pačioje emisijos zonoje apmokestinami švelniau, o dujiniai variantai dažnai būna dar palankesni, todėl pirkimo sprendime vien degalų rūšis gali pakeisti registracijos kainą dešimtimis ar šimtais eurų.

Keli konkretūs pavyzdžiai, kaip mokestis „atrodo“ realybėje pagal lentelę: benzininis automobilis su 150 g/km CO2 patenka į 141–150 intervalą ir jo mokestis yra 43,26 Eur; dyzelinis automobilis su 170 g/km patenka į 161–170 intervalą ir jo mokestis yra 173,04 Eur; dujinis automobilis su 220 g/km patenka į 211–220 intervalą ir jo mokestis yra 175,20 Eur. Šie pavyzdžiai gerai parodo, kodėl verta tiksliai žinoti savo CO2 skaičių, o ne spėlioti „maždaug apie 160“.

Jei svarstote mažinti bendrą taršos ir išlaidų naštą, verta pasidomėti ne tik mokesčiu, bet ir galimomis kompensacijomis keičiant taršų automobilį į mažiau taršų ar elektrinį. Viešai skelbiamų priemonių logika yra aiški: mažinti transporto sektoriaus emisijas ir gerinti oro kokybę, kaip aprašoma oficialioje APVA priemonės informacijoje.

Kartais situacija būna priešinga: automobilis jums netinka dėl didelio mokesčio, techninės būklės ar tiesiog todėl, kad registracijos kaštai viršija planą. Tokiu atveju sprendimas gali būti ne „bandyti prastumti registraciją“, o keisti planą: įsigyti kitą modelį, derėtis dėl kainos įvertinant mokestį arba, jei automobilis jau jūsų rankose ir tapo finansiškai nenaudingas, svarstyti greitą pardavimą per automobilių supirkimas paslaugas, kad nepririštumėte pinigų prie turto, kuris realiai nenaudojamas.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar taršos mokestis taikomas, jei CO2 yra 130 g/km arba mažiau?

Paprastai iki 130 g/km imtinai registracijos mokesčio suma yra 0,00 Eur, o apmokestinimas prasideda viršijus 130 g/km ribą.

Ar elektromobiliams taikomas taršos mokestis?

Jei emisija yra 0 g/km, pagal lentelę mokestis yra 0,00 Eur, tačiau visada verta pasitikrinti, kaip konkretūs dokumentų įrašai įvertinami registracijos metu.

Kada taršos mokestį tenka mokėti perkant naudotą automobilį Lietuvoje?

Dažniausiai tada, kai registracijos procese įrašomas naujas automobilio valdytojas ir transporto priemonės CO2 viršija 130 g/km.

Kur rasti CO2 rodiklį, reikalingą mokesčiui?

CO2 reikšmė paprastai nurodoma registracijos dokumentuose g/km; jei jos nerandate, prieš pirkdami paprašykite pardavėjo pateikti dokumentus arba gamintojo atitikties informaciją.

Ką daryti, jei CO2 dokumentuose nenurodytas?

Tokiais atvejais CO2 gali būti nustatomas pagal kitus duomenų šaltinius ar apskaičiuojamas pagal formules, naudojant techninius automobilio parametrus, todėl verta iš anksto pasirūpinti pilnais techniniais duomenimis.

Ar paveldėjus automobilį reikia mokėti taršos mokestį?

Pagal Seimo priimtą sprendimą paveldėtojai nuo šio mokesčio buvo atleisti, ką aprašė LRT.

Ar mokestis mokamas kasmet?

Kalbant apie registracijos mokestį, jis paprastai yra vienkartinis ir sumokamas registracijos ar valdytojo keitimo metu, o ne kasmet.

Ar galima susigrąžinti sumokėtą taršos mokestį?

Kai kuriais atvejais teisės aktuose numatomas grąžinimo mechanizmas, tačiau būtina vertinti konkrečią situaciją ir registracijos bei išregistravimo aplinkybes.