Jei radote pirkėją iš užsienio, dažniausiai norisi dviejų dalykų vienu metu: greitai užbaigti sandorį ir būti tikram, kad po mėnesio ar dviejų nepradės kristi baudos, pranešimai ar „netikėti“ ginčai dėl to, kas iš tikrųjų valdė automobilį. Pardavimas užsieniečiui gali būti toks pat sklandus kaip ir vietinis sandoris, bet tam reikia kiek daugiau drausmės dokumentuose, atsiskaityme ir išregistravime.
Kada pardavimas užsieniečiui skiriasi nuo įprasto sandorio
Didžiausias skirtumas dažniausiai atsiranda ne dėl sutarties formos, o dėl rizikų: pirkėjas gali išvykti iš Lietuvos tą pačią dieną, o jums svarbu turėti aiškų įrodymą, kad nuo konkrečios datos automobilis jums nebepriklauso. Būtent todėl svarbiausias „ramybės garantas“ yra ne tik pasirašyta sutartis, bet ir tinkamai atliktas nuosavybės perleidimo deklaravimas.
Praktikoje pardavimai užsieniečiams dažnai vyksta taip: pirkėjas atvyksta, apžiūri automobilį, atsiskaito ir išvažiuoja. Jei šioje grandinėje bent viena dalis padaroma „vėliau“, vėliau dažniausiai tenka aiškintis pardavėjui. Dėl to Lietuvoje buvo supaprastinta tvarka, kai parduodama užsienio gyventojui ar įmonei: aktualu žinoti, kad pardavėjas (Lietuvos gyventojas) turi pareigą pateikti vienpusę perleidimo deklaraciją per nustatytą terminą, o tai susieta su SDK panaikinimu ir sandorio „užfiksavimu“ sistemoje (plačiau apie šią logiką viešai paaiškinta VRM pranešime apie supaprastintą tvarką).
Dar vienas niuansas – užsienietis gali prašyti „būtinų“ dokumentų, kurių vietiniam pirkėjui paprastai neprireikia: pavyzdžiui, aiškesnio automobilio istorijos aprašymo, papildomos įrangos sąrašo, defektų išvardinimo, netgi dvikalbės sutarties. Tai nėra biurokratija dėl biurokratijos: kuo tiksliau aprašysite faktinę būklę, tuo mažiau erdvės interpretacijoms ir ginčams po sandorio.
Pirkėjo tapatybė, dokumentai ir sutartis
Pardavėjo tikslas – turėti aiškų, vėliau patikrinamą pirkėjo identifikavimą. Jei pirkėjas iš ES, dažniausiai pakanka paso arba asmens tapatybės kortelės; jei iš trečiosios šalies – pasas ir, jei sandoris vyksta Lietuvoje, pravartu užsirašyti jo kontaktus (telefoną, el. paštą), gyvenamosios vietos adresą bei valstybę. Šie duomenys padeda ne tik sutarties korektiškumui, bet ir situacijoms, kai institucijos prašo papildomos informacijos.
Ką verta pasiruošti dar prieš susitikimą
Kuo mažiau „sprendimų vietoje“, tuo mažiau klaidų. Prieš atvykstant pirkėjui verta susidėlioti dokumentus ir faktus, kuriuos įrašysite į sutartį bei perleidimo deklaraciją.
- Asmens dokumentas ir duomenys, kuriais remsitės pildydami sutartį (vardas, pavardė, asmens kodas ar gimimo data, adresas).
- Automobilio identifikacija: VIN, valstybinis numeris, markė/modelis, pagaminimo metai, rida, kuro tipas, variklio darbinis tūris (kiek reikia, tiek įrašykite, bet VIN ir numeris – būtini).
- Raktų skaičius, perduodami dokumentai ir priedai (žieminių ratų komplektas, bagažinės uždangalas, stogo skersiniai ir pan.).
- Aiškus defektų ir remonto darbų aprašymas (geriau trumpai, bet tiksliai, nei „viskas tvarkoje“).
Sutartyje verta aiškiai įrašyti perdavimo momentą: kada pirkėjas perėmė automobilį, raktus ir dokumentus. Jei atsiskaitoma pavedimu, papildomai nurodykite, kada pinigai laikomi gautais (pavyzdžiui, kai jie įskaityti į jūsų sąskaitą). Tai ypač svarbu, jei pirkėjas skuba išvykti tą pačią dieną.
Jei matote, kad pirkėjas nelabai supranta lietuviškai, praktiškas sprendimas – dvikalbė sutartis (LT/EN), kur esminiai punktai (automobilio duomenys, kaina, data, defektai, perdavimo faktas) pateikti abiem kalbomis. Svarbu ne grožis, o aiškumas.
Automobilio išregistravimas/perleidimo deklaravimas „Regitros“ sistemoje
Pardavus automobilį, svarbiausias darbas – nedelsti su deklaravimu. Net jei pirkėjas malonus, punktualus ir atrodo patikimas, jums reikia sistemoje užfiksuoto fakto, kad transporto priemonė perleista. Tai ypač aktualu, kai pirkėjas yra užsienietis ir gali išvykti dar tą pačią dieną.
„Regitra“ akcentuoja ir praktinę saugumo pusę: protinga automobilio, raktų ir dokumentų neperduoti tol, kol nėra aiškaus nuosavybės perleidimo deklaravimo žingsnio (tai tiesiogiai pabrėžiama „Regitros“ DUK apie atvejus, kai pirkėjas delsia deklaruoti įsigijimą).
Automobilio išregistravimas internetu
Jei automobilio išregistravimą atliekate internetu, naudinga turėti aiškų „žemėlapį“, kur spausti ir ką patikrinti. „Regitra“ yra parengusi trumpą atmintinę su pagrindiniais žingsniais, kaip patvirtinti perleidimą internetu ir patikrinti pirkėjo pateiktą informaciją (žr. atmintinę apie perleidimo patvirtinimą internetu).
Dažniausios klaidos šiame etape yra ne „techninės“, o žmogiškos: neatidžiai suvedami pirkėjo duomenys, paliekami netikslūs automobilio parametrai, sumaišoma sandorio data ar kaina. Todėl prieš patvirtindami visada sustokite ir ramiai palyginkite sutartį su tuo, kas suvedama sistemoje.
- Prisijunkite prie elektroninių paslaugų ir pasirinkite nuosavybės deklaravimo veiksmus.
- Pasirinkite perleidimo patvirtinimo funkciją ir suraskite konkretaus automobilio deklaraciją.
- Patikrinkite pirkėjo duomenis: vardą, pavardę, šalį, dokumento ar identifikavimo informaciją (tiek, kiek ji pateikta) ir kontaktus.
- Palyginkite automobilio duomenis su sutartimi: VIN, numerį, kainą, sandorio datą.
- Patvirtinkite deklaraciją tik tada, kai visi duomenys sutampa su pasirašyta sutartimi.
Jei pirkėjas jau išvyko ir pastebite klaidą, situacija gali komplikuotis. Todėl geriausia taisyklė – viską sutikrinti sandorio dieną, kol abi šalys dar pasiekiamos ir galima greitai patikslinti sutartį ar deklaraciją.
Jeigu jums svarbus maksimalus greitis ir minimalūs rūpesčiai, verta įsivertinti alternatyvas: kai kuriais atvejais automobilių supirkimas gali būti paprastesnis sprendimas, ypač jei nenorite derėtis su atvykstančiais pirkėjais, rizikuoti su atsiskaitymais ar laukti, kol pirkėjas susitvarkys formalumus savo šalyje.
Atsiskaitymas ir saugumas: kaip išvengti brangiausių klaidų
Pardavime užsieniečiui didžiausios rizikos sukasi apie pinigus: avansus, „kurjerius“, netikrus pavedimų patvirtinimus ir skubėjimą. Pirkėjai iš užsienio dažnai siūlo atsiskaityti grynaisiais, bet čia yra aiški teisinė riba: Lietuvoje atsiskaitymai grynaisiais pagal sandorį leidžiami tik iki 5 000 eurų, vertinant bendrą visų mokėjimų už konkretų sandorį sumą, o dirbtinai skaidyti sandorio nevalia (tai aiškiai nurodoma VMI informacijoje apie atsiskaitymų grynaisiais ribojimus).
Praktiškai saugiausias modelis yra bankinis pavedimas, kai pinigai realiai įskaityti į jūsų sąskaitą prieš perduodant automobilį. Jei pirkėjas skuba, kartais siūloma „rodyti pavedimo kvitą“ telefone. Tai nėra tas pats, kas įskaitytos lėšos. Skirtingi bankai ir skirtingos šalys reiškia, kad pavedimas gali vėluoti, būti atšauktas arba užstrigti papildomo patikrinimo metu.
Jei pirkėjas bando „supaprastinti“ atsiskaitymą per tariamas siuntų tarnybas ar neva tarpininkų platformas, būkite ypač atsargūs. Policija yra viešai įspėjusi apie dažną schemą, kai pardavėjui atsiunčiama nuoroda į netikrą „kurjerio“ ar „apmokėjimo“ puslapį, o paspaudus ir suvedus duomenis sukčiai išvilioja pinigus ar prisijungimus (žr. Policijos lankstinuką apie pirkimą–pardavimą internetu).
Naudinga taisyklė: jei jūs parduodate automobilį, jūs neturite „mokėti, kad gautumėte pinigus“. Bet koks prašymas sumokėti „draudimą“, „kurjerio rezervaciją“, „pervedimo aktyvavimą“ ar „mokesčius prieš gavimą“ yra klasikinis sukčiavimo indikatorius.
- Neperduokite automobilio, raktų ir dokumentų, kol negaunate realaus atsiskaitymo (įskaitytų lėšų) ir neturite pasirašytos sutarties.
- Venkite spaudimo skubėti: „išvažiuoju po 10 minučių“ neturi būti priežastis praleisti patikrinimus.
- Nespauskite nuorodų, kurias pirkėjas atsiunčia kaip „apmokėjimo“ ar „kurjerio“ sistemą, jei tai nėra jūsų pasirinktas ir patikrintas kanalas.
- Visada pasilikite įrodymus: sutarties kopiją, pirkėjo dokumento duomenis (tiek, kiek teisėtai užfiksuojate), susirašinėjimą, pervedimo išrašą.
Galiausiai verta prisiminti paprastą logiką: jūsų tikslas yra ne „parduoti bet kam“, o parduoti taip, kad sandoris būtų užbaigtas ne tik fiziškai (automobilis išvažiavo), bet ir teisiškai (jūs nebeteikiate atsakomybės pėdsako sistemoje).
Mokesčiai, draudimas ir išvežimas į užsienį
Dažniausias klausimas po sandorio – ar reikės mokėti mokesčius. Lietuvoje registruotino kilnojamojo turto (pavyzdžiui, automobilio) pardavimo pajamos neapmokestinamos, jei turtą nuosavybėje išlaikėte ne mažiau kaip 3 metus (tai aiškiai įvardijama VMI paaiškinime apie neapmokestinamas registruotino kilnojamojo turto pardavimo pajamas).
Jei automobilį parduodate anksčiau nei po 3 metų, tuomet atsiranda apmokestinimo logika: mokestis skaičiuojamas nuo apmokestinamojo rezultato, o pati tema turi niuansų (pavyzdžiui, ne visos išlaidos gali mažinti apmokestinamą sumą). VMI atskirai paaiškina, kaip apmokestinamos registruotino kilnojamojo turto pardavimo pajamos, kokie tarifai taikomi ir kokios išlaidos negali būti priskiriamos įsigijimo kainai (žr. VMI paaiškinimą apie apmokestinimą).
Draudimo klausimai dažniausiai iškyla tą pačią dieną: pirkėjas nori išvažiuoti automobiliu, o jums svarbu, kad jis tai darytų teisėtai. Nors konkrečios draudimo sąlygos priklauso nuo sutarties ir draudiko, praktiškai verta susitarti, nuo kada ir kieno rizika yra automobilio valdymas, ir aiškiai tą įrašyti sutartyje. Jei pirkėjas planuoja iškart kirsti sieną, jam gali reikėti savo sprendimų dėl draudimo galiojimo užsienyje.
Jei automobilis parduodamas pirkėjui iš trečiosios šalies (už ES ribų) ir jūs sutariate, kad padėsite su išvežimu, atsiranda muitinės formalumų klausimas. Vienas pagrindinių praktinių dalykų muitinėje – identifikavimas, kuriam naudojamas EORI kodas: jis taikomas asmenims ir ekonominės veiklos vykdytojams, tvarkant reikalus su muitine, įforminant importo, eksporto ar tranzito procedūras (plačiau Lietuvos muitinės informacijoje apie EORI). Dažnai realiame gyvenime šiuos formalumus sutvarko pirkėjas arba jo pasirinktas ekspeditorius, bet jums naudinga suprasti, kodėl kartais prašoma papildomų duomenų ir kodėl „tiesiog išvažiuoti“ ne visada pakanka.
Jei nesate tikri, kuri pusė už ką atsakinga (kas organizuoja transportavimą, kas dengia dokumentų tvarkymo išlaidas, kas atsako už riziką iki sienos), tai verta įrašyti į sutartį keliais sakiniais. Toks punktas dažnai sutaupo daug nervų, ypač kai pirkėjas yra užsienyje ir ginčą tenka spręsti per atstumą.
