Automobilį „iš rankų“ ar iš įmonės daug kas vis dar norėtų nusipirkti grynaisiais, nes taip atrodo paprasčiau ir greičiau, tačiau Lietuvoje atsiskaitymai grynaisiais yra aiškiai ribojami, o išimtys – retos ir reikalauja papildomų veiksmų. Žemiau – praktiškas gidas, ką realiai galima daryti perkant automobilį, kur prasideda pažeidimas, kokius dokumentus verta turėti ir kokios pasekmės laukia, jei bandysite ribojimus „apeiti“.
5 000 Eur riba: ką ji reiškia automobilio sandoriui
Pagrindinė taisyklė paprasta: atsiskaitymai (ir bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį) grynaisiais pinigais gali būti atliekami tik iki 5 000 Eur (arba ją atitinkančios sumos užsienio valiuta). Ši riba taikoma ne tik įmonėms, bet ir fiziniams asmenims, taip pat sandoriams su užsieniečiais, jei sandoris vykdomas Lietuvos teritorijoje – tai išsamiai paaiškinta VMI parengtoje atmintinėje apie atsiskaitymų grynaisiais ribojimą.
Kas laikoma „vienu sandoriu“ ir kodėl negalima mokėti „dalimis“
Perkant automobilį dažniausiai sandorio suma yra žinoma iš anksto (sutartyje nurodoma konkreti kaina). Tokiu atveju svarbu suprasti vieną kritinį momentą: jei iš anksto aišku, kad sandorio vertė viršys 5 000 Eur, visa suma turi būti sumokėta negrynaisiais pinigais. Tai reiškia, kad negalite „sugalvoti kompromiso“, pavyzdžiui, 3 000 Eur atiduoti grynaisiais kaip avansą, o likusią dalį pervesti pavedimu – toks mokėjimas vis tiek būtų laikomas neteisėtu.
Taip pat negalima dirbtinai skaidyti sandorio, kad atrodytų, jog kiekvienas mokėjimas atskiras ir „telpa“ į 5 000 Eur. Vertinamas sandorio turinys ir ekonominė logika: jei akivaizdu, kad tai vienas automobilio pirkimas su viena bendra kaina, bandymas mokėti dalimis grynaisiais laikomas ribojimų vengimu.
Kada riba gali būti netaikoma: reali, bet reta išimtis
Įstatyme yra numatyta išimtis, kai ribojimas gali būti netaikomas: kai atsiskaitymas negrynaisiais objektyviai negali įvykti (pvz., sutrikus mokėjimo paslaugų teikėjų sistemoms, neveikiant autentifikavimui, sutrikus ryšiui) ir pagal sandorį būtina atsiskaityti nedelsiant. Praktikoje tai labiau „force majeure“ tipo situacija, o ne patogumo pasirinkimas: vien tai, kad „taip norisi“ ar „taip greičiau“, išimties nesukuria.
Jei šia išimtimi visgi tenka remtis, papildoma pareiga atsiranda grynuosius priimančiai pusei: per 10 dienų reikia pranešti mokesčių administratoriui (pildant PRC915 formą per EDS). Kitaip tariant, išimtis nėra „laisvas bilietas“ – ji palieka pėdsaką sistemoje ir reikalauja tvarkingos dokumentacijos.
Praktiniai scenarijai perkant automobilį: kada grynieji tinka, kada – ne
Pirkimas iš privataus asmens
Dažniausias atvejis: du fiziniai asmenys pasirašo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir atsiskaito tą pačią dieną. Grynaisiais galite mokėti tik tada, kai bendra sandorio suma neviršija 5 000 Eur. Jei automobilio kaina 5 100 Eur – grynaisiais mokėti negalima, net jei „tik“ 100 Eur virš ribos.
Jeigu kaina viršija ribą, racionaliausias sprendimas – bankinis pavedimas (momentinis pavedimas, jei bankas jį palaiko) arba kitas negrynasis atsiskaitymas, kad vėliau nekiltų ginčų dėl pinigų perdavimo fakto ir nekiltų rizikos dėl pažeidimo.
Pirkimas iš autosalono ar įmonės
Perkant iš įmonės taisyklės dėl 5 000 Eur ribos išlieka tokios pačios. Skirtumas tas, kad įmonės dažniau turi vidines atitikties (pinigų plovimo prevencijos) taisykles, todėl net ir „leistinoje“ sumoje gali prašyti papildomų duomenų, atsisakyti priimti grynuosius arba pasiūlyti patogų negryną atsiskaitymą.
Jei automobilio vertė didesnė nei 5 000 Eur, atsiskaitymai grynaisiais negalimi – tai aiškiai nurodyta ir „Regitros“ DUK, skirtoje būtent transporto priemonės sandoriams.
Avansas, rezervacija, „rankpinigiai“: dažniausia klaida
Žmonės dažnai galvoja, kad jei automobilis kainuoja 8 000 Eur, „nieko tokio“ sumokėti 1 000–3 000 Eur grynaisiais avansą, o likutį – pavedimu. Tačiau kai bendra sandorio vertė iš anksto žinoma ir viršija 5 000 Eur, net ir avanso mokėjimas grynaisiais nėra leidžiamas. Ta pati logika galioja ir „rezervacijos mokesčiui“ ar „rankpinigiams“, jei jie yra to paties automobilio pirkimo dalis.
Jei pardavėjas prašo avanso „tik grynais“, tai signalas sustoti ir įsivertinti rizikas: nuo teisinio pažeidimo iki paprasčiausio ginčo („avanso negavau“) ar spaudimo nurodyti mažesnę kainą sutartyje.
- Jei bendra automobilio kaina iki 5 000 Eur – grynieji galimi, bet verta pasirūpinti aiškiu pinigų perdavimo patvirtinimu.
- Jei bendra kaina virš 5 000 Eur – visas mokėjimas turi būti negrynaisiais, net jei dalis „tilptų“ į ribą.
- Jei negrynas atsiskaitymas objektyviai neįmanomas ir reikia atsiskaityti nedelsiant – galima išimtis, bet ji turi būti pagrįsta ir su pranešimo pareiga.
Jei sandoryje atsiranda spaudimas „atsiskaityti grynais“ (ypač kai suma artėja prie 5 000 Eur ribos ar ją viršija), verta apsvarstyti alternatyvą, kuri automatiškai sumažina rizikas: automobilių supirkimą., kai atsiskaitymas paprastai vyksta negrynaisiais ir viskas įforminima aiškiais dokumentais.
Dokumentai ir įrodymai: kaip atsiskaityti saugiai
Pirkimo–pardavimo sutartis ir „tikroji kaina“
Svarbiausias dokumentas, kuris įrodo, kad automobilį įsigijote teisėtai, – rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis. Joje turi būti ne tik šalių ir automobilio identifikavimo duomenys, bet ir svarbi informacija apie trūkumus, ridą, apgadinimus ir pan. Tai akcentuojama VVTAT atmintinėje apie automobilio pirkimo–pardavimo sutartį.
Ypač svarbu sutartyje nurodyti realią kainą. Kai kaina „numušama ant popieriaus“, pirkėjas pats sau susikuria problemą: jei vėliau kils ginčas dėl pinigų grąžinimo, dažniausiai bus remiamasi tuo, kas įrašyta sutartyje. Kitaip tariant, bandymas „sutaupyti“ ar „padėti pardavėjui“ gali atsisukti prieš jus.
Atsiskaitymo patvirtinimas: kas realiai padeda, jei kiltų ginčas
Bankinis pavedimas pats savaime yra stiprus įrodymas, nes parodo sumą, datą, gavėją ir paskirtį. Jei mokate grynaisiais (kai tai leidžiama), papildomas patvirtinimas gali būti kritiškai svarbus: ginče dažnai esmė būna ne „kas ką žadėjo“, o „ar pinigai iš tikrųjų buvo perduoti“.
- Įrašykite atsiskaitymo faktą sutartyje: suma, data, vieta, kad pardavėjas pinigus gavo, o pirkėjas sumokėjo pilnai.
- Jei įmanoma, pinigus suskaičiuokite abiem pusėms dalyvaujant ir fiksuokite, kad pretenzijų dėl sumos nėra.
- Venkite „atsiskaitymo be dokumentų“ net ir tarp pažįstamų – automobilio sandoris dažnai išlenda po metų, kai atsiranda gedimai ar pasikeičia nuomonė.
- Jei mokate negrynaisiais, paskirtyje aiškiai nurodykite, už ką mokate (pvz., „už automobilį, VIN…, pagal sutartį (data)“), kad pavedimas būtų susietas su sandoriu.
Rizikos, pasekmės ir „raudonos vėliavos“
Baudos ir kitos pasekmės: rizikuoja abi pusės
Už atsiskaitymų grynaisiais tvarkos pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė, o svarbiausia – ji gali būti taikoma tiek mokančiam, tiek priimančiam asmeniui. Be baudų, gali atsirasti ir „minkštesnių“, bet labai skausmingų pasekmių: pavyzdžiui, vėliau gali būti sudėtingiau pagrįsti turto įsigijimo ar pajamų šaltinius, jei sandoris atliktas pažeidžiant nustatytą tvarką.
Pinigų kilmė, bankų klausimai ir pranešimai apie grynuosius
Net jei automobilį perkate teisėtai, dideli grynųjų judėjimai dažnai sukelia papildomų klausimų bankuose (pavyzdžiui, kai įnešate didesnę sumą į sąskaitą prieš pavedimą). Be to, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo teikti informaciją apie tam tikras operacijas ir įtartinus sandorius, o vienkartinės (ar tarpusavyje susijusių) grynųjų operacijų sumai pasiekus 15 000 Eur – teikti specialų pranešimą. Tai nurodyta FNTT informacijoje apie duomenų teikimą dėl piniginių operacijų.
Praktiškai tai reiškia: jei planuojate „sunešti grynuosius“ ir tada daryti pavedimą, pasiruoškite paaiškinti pinigų kilmę ir turėti tai pagrindžiančius dokumentus (darbo užmokesčio išrašai, turto pardavimo sutartys, paveldėjimo dokumentai ir pan.). Tai nėra „bausmė“, o standartinė pinigų plovimo prevencijos praktika, tačiau netvarkingiems sandoriams ji tampa papildomu streso šaltiniu.
Apvalinimas grynaisiais ir „kaina arti 5 000“
Nuo 2025 m. gegužės 1 d. atsiskaitant grynaisiais taikomas galutinės sumos apvalinimas iki 5 ct. Tai reiškia, kad kai mokate grynaisiais, bendra mokėtina suma gali būti suapvalinta į mažesnę arba didesnę pusę iki artimiausių 5 centų – taisyklės ir pavyzdžiai pateikiami Lietuvos banko paaiškinime apie apvalinimą.
Perkant automobilį „ant ribos“ verta palikti saugų rezervą: jei kaina su centais teoriškai gali „užsikelti“ iki 5 000 Eur ar daugiau, geriau kainą sutartyje ir faktiniame atsiskaityme suformuoti taip, kad galutinė grynais mokėtina suma nepriartėtų prie ribos per arti. Tai smulkmena, bet ji sumažina riziką ginčytis dėl kelių centų ir principo.
- Pardavėjas prašo dalį sumos „vokelyje“, o likutį pavedimu, nors bendra kaina virš 5 000 Eur.
- Siūloma sutartyje įrašyti mažesnę kainą „kad nereikėtų problemų“.
- Atsisakoma pasirašyti, kad pinigai gauti, arba prašoma „sutvarkyti vėliau“.
- Skubinama atsiskaityti iš anksto nematant automobilio dokumentų ar neleidžiant normaliai patikrinti transporto priemonės.
Jei norite paprasto principo, kuris beveik visada apsaugo: kai automobilis kainuoja daugiau nei 5 000 Eur, rinkitės negryną atsiskaitymą ir tvarkingą sutartį su aiškiai įvardyta tikrąja kaina. Tai sumažina ir teisines rizikas, ir kasdienius ginčus, kurie, perkant automobilį, pasitaiko dažniau nei norėtųsi.
