Automobilio pirkimas ar pardavimas dažnai atrodo paprastas sandoris: pasirašai sutartį, atiduodi raktelius ir viskas. Tačiau praktikoje didžiausios bėdos prasideda tada, kai laiku „nesusitvarko popieriai“ – t. y. neįvyksta savininko pasikeitimo deklaravimas ir (ar) vėliau neatliekama registracija. Tokiu atveju registre vis dar „kabo“ senasis savininkas, o realus naudotojas gali likti be teisės dalyvauti eisme, gauti paslaugas, o kartais – ir be aiškaus teisinio aiškinimosi pabaigos.
Ką reiškia „nedeklaruota laiku“ ir kokie terminai taikomi
Lietuvoje nuosavybės pasikeitimas nėra vien „sutarties pasirašymas“. Tam, kad valstybės sistemose būtų aišku, kas yra deklaruotas transporto priemonės savininkas (valdytojas), būtina atlikti nuosavybės pasikeitimo deklaravimo veiksmus. Bendra taisyklė: po sandorio sudarymo abi šalys turi ribotą laiką atlikti savo dalį (pirkėjas pateikia įgijimo deklaraciją, pardavėjas patvirtina), o įprastai tam numatytos 5 darbo dienos nuo sandorio sudarymo dienos, skaičiuojant terminą bendrai.
Deklaravimas ir registracija – du skirtingi veiksmai
Svarbu nesumaišyti dviejų etapų. Pirmiausia sistemoje turi būti užfiksuotas (deklaruotas) naujasis savininkas – kitaip tariant, turi „susikabinti“ pirkėjo deklaracija ir pardavėjo patvirtinimas. Tik po to (jei transporto priemonė bus eksploatuojama viešajame eisme) atliekama registracija ir išduodamas registracijos liudijimas naujo savininko vardu. Dalis žmonių klaidingai mano, kad pakanka sutarties, tačiau sutartis pati savaime automatiškai nepakeičia įrašų registre.
Terminas registracijai po deklaravimo
Net jei deklaravimas įvyko, dar lieka antras žingsnis – registracija savo vardu. Įsigijus Lietuvoje jau registruotą transporto priemonę, ją savo vardu reikia įregistruoti per 10 kalendorinių dienų nuo nuosavybės pasikeitimo deklaravimo; kitu atveju ji automatiškai išregistruojama. Paprastai tariant, galite turėti automobilį kieme, bet formaliai jis jau nebeturės galiojančio leidimo dalyvauti viešajame eisme, todėl bet koks važiavimas tampa rizikingas.
- Jei nepateikiama įgijimo deklaracija – naujasis savininkas „neatsiranda“ sistemoje, o senasis savininkas registre dažnai lieka pagrindinis kontaktinis asmuo.
- Jei pardavėjas nepatvirtina – procesas sustoja, o pirkėjas faktiškai lieka su automobiliu, kurio savininko pasikeitimas neįformintas.
- Jei po deklaravimo neįregistruojama – pasibaigus terminui transporto priemonė gali būti automatiškai išregistruota, todėl dalyvauti eisme negalima.
Administracinės pasekmės: baudos ir apribojimai eisme
Vienas nemaloniausių „pavėlavimo“ rezultatų – administracinė atsakomybė. Prievolės, susijusios su savininko deklaravimo kodu (SDK) ir nuosavybės pasikeitimo fiksavimu, nėra vien rekomendacinės: už jų nevykdymą gali būti skiriamos baudos. VMI pateikiamoje informacijoje nurodoma, kad už reikalavimų nevykdymą gali grėsti bauda nuo 150 iki 300 eurų, o pakartotinai – nuo 440 iki 600 eurų (baudos taikymas priklauso nuo pažeidimą nustačiusios institucijos ir situacijos).
Kada realiai „užsikuria“ problema
Dažniausias scenarijus – automobilis jau važinėja, tačiau registre vis dar nėra korektiškai įformintas savininkas (arba transporto priemonė dėl neatliktos registracijos automatiškai išregistruota). Tuomet užtenka vieno patikrinimo kelyje ar vieno administracinio proceso (pvz., dėl dokumentų, eismo dalyvio statuso ar kitų pareigų), kad situacija iš „formalumo“ virstų realiu rūpesčiu.
Kokie apribojimai dažniausiai pasijunta pirmiausia
Praktikoje delsiant dažniausiai pasijunta ne „teorinis“ įrašas registre, o visai apčiuopiami ribojimai: negalite sklandžiai užbaigti registracijos, kyla problemų su dalyvavimu eisme, o bet koks ginčas dėl to, kas buvo faktinis valdytojas konkrečią dieną, tampa ilgesnis ir brangesnis.
- Transporto priemonė laikoma neįforminta naujo savininko vardu, todėl stringa paslaugos, kurioms reikalingi registrų duomenys.
- Pasibaigus terminams, transporto priemonė gali būti automatiškai išregistruota, todėl dalyvauti eisme negalima.
- Jei vis tiek važiuojama, rizikuojama patikrinimo metu susidurti su administracine atsakomybe.
Kas gauna pranešimus ir kodėl tai brangiai kainuoja: praktiniai scenarijai
Didžiausia „nedeklaravimo“ kaina dažnai nėra vien bauda už formalios prievolės nevykdymą. Daug didesnė problema – kas tampa tuo asmeniu, kuriam institucijos pirmiausia siunčia paklausimus, raginimus pateikti informaciją ar administracinius pranešimus. Kol registre neatsiranda naujas savininkas, senasis savininkas dažnai lieka „matomas“ kaip pagrindinis asmuo, su kuriuo susiejama transporto priemonė.
Pardavėjo rizikos, kai pirkėjas „pasiima ir dingsta“
Jei pirkėjas laiku nepateikia įgijimo deklaracijos arba vilkina procesą, pardavėjui kyla labai praktiškų problemų: jam gali tekti aiškintis dėl pažeidimų, kurių jis nedarė, rinkti įrodymus, kada automobilis buvo perduotas, ir gaišti laiką susirašinėjimuose. Net jei galiausiai pavyksta įrodyti, kad automobilis jau buvo perleistas, tai yra papildomos pastangos, stresas ir dažnai – išlaidos.
Pirkėjo rizikos, kai pardavėjas nepatvirtina arba pirkėjas neatlieka registracijos
Pirkėjui delsiant ar neįregistravus automobilio savo vardu, iš pirmo žvilgsnio situacija gali atrodyti „pakenčiama“ – automobilis juk važiuoja. Tačiau rizika išauga su kiekviena diena: nuo automatinio išregistravimo iki sudėtingesnių situacijų (pvz., jei prireikia įrodyti teisėtą valdymą, gauti paslaugas, tvarkyti dokumentus ar spręsti ginčą po eismo įvykio).
- Laiko kaina: skambučiai, prašymai, įrodymų rinkimas, derinimai su kita sandorio šalimi.
- Finansinė kaina: galimos baudos, papildomos registravimo procedūros, paslaugų mokesčiai, kelionės į padalinį.
- Teisinė rizika: ginčai dėl to, kas buvo faktinis valdytojas konkrečiu momentu, ypač jei atsiranda pažeidimų ar incidentų.
- Praktiniai ribojimai: negalėjimas sklandžiai užbaigti registracijos, dalyvauti eisme ar tvarkyti dokumentus „vienu prisėdimu“.
- Stresas ir neapibrėžtumas: nežinote, ar rytoj automobilis nebus laikomas išregistruotu, ar negausite pranešimo dėl veiksmų, kurių neatlikote.
Draudimas ir atsakomybė po sandorio: ką svarbu sutvarkyti
Net jei automobilį perdavėte ir turite sutartį, draudimo ir atsakomybės klausimai išlieka jautrūs. Praktikoje problemos kyla tada, kai naujas savininkas mano, kad „draudimas galioja, vadinasi viskas gerai“, o senasis savininkas galvoja, kad „pardaviau, vadinasi niekas manęs nebeliečia“. Tačiau draudimo santykiuose svarbu, kas yra draudėjas, kokie duomenys pateikti draudikui ir ar buvo informuota apie pasikeitusią situaciją. Vyriausybės publikuojamame dokumente, aiškinančiame TPVCAPDĮ taikymą, akcentuojama pareiga naujajam savininkui apie nuosavybės perėjimą pranešti draudikui ne vėliau kaip per 15 dienų ir tai, kad nepranešimas gali būti vertinamas kaip pareigos informuoti apie rizikos pasikeitimą nevykdymas.
Kodėl vien „polisą turiu“ ne visada pakanka
Jei po sandorio įvyksta eismo įvykis ar atsiranda ginčas, svarbu ne tik tai, kad draudimas apskritai buvo, bet ir ar draudikas turėjo teisingus duomenis, kas buvo valdytojas, kokiu pagrindu automobilis naudojamas, ir ar buvo laikytasi pareigų informuoti. Kuo daugiau „pilkų zonų“ (neįformintas savininko pasikeitimas, neatnaujinti duomenys, neaiškus valdymas), tuo daugiau klausimų ir tuo daugiau rizikos, kad žalos administravimas užtruks arba bus ginčijamas.
Kas praktiškai turėtų būti „sutvarkyta“ kartu su deklaravimu
Jei norite išvengti situacijos, kai po kelių savaičių ar mėnesių tenka aiškintis „kas ką turėjo padaryti“, verta iš anksto pasiruošti bazinius dokumentus ir veiksmus. Tai ypač aktualu, kai sandoris vyksta savaitgalį, kelionėje, arba kai viena šalis nėra linkusi operatyviai reaguoti.
- Pirkimo–pardavimo sutartis su aiškia data ir laiku (ar bent jau data) bei šalių parašais.
- Perdavimo faktą patvirtinantys įrodymai (pvz., perdavimo–priėmimo įrašas, raktelių perdavimo momentas, susirašinėjimas).
- Draudimo dokumentai ir draudiko kontaktai, kad prireikus būtų galima greitai atnaujinti duomenis.
Ką daryti, jei jau pavėlavote: konkretūs žingsniai pirkėjui ir pardavėjui
Pavėlavimas dar nereiškia, kad situacija nebeišsprendžiama. Dažniausiai svarbiausia – kuo greičiau „sugrąžinti“ procesą į oficialų kelią: užbaigti deklaravimą, o jei reikia – registraciją, ir susitvarkyti susijusius klausimus (draudimas, naudojimas eisme). Kuo ilgiau delsiama, tuo daugiau antrinių pasekmių gali prisikaupti.
Jei situacija stringa dėl kitos sandorio šalies delsimo arba norite sumažinti riziką, kad „pirkėjas pasiima ir dingsta“, praktiška alternatyva gali būti automobilių supirkimas – kai pardavimo procesas dažniausiai organizuojamas taip, kad viskas vyktų vienu susitikimu, o prieš išsiskiriant galima iškart pasitikrinti, ar savininko pasikeitimas deklaruotas „Regitros“ sistemoje. Pasiūlymų palyginimui galite pasinaudoti mūsų automobilių supirkimo platforma.
Jei esate pardavėjas
Didžiausias pardavėjo tikslas – kad registre nebeliktų situacijos, kai automobilis „formaliai“ siejamas su juo, nors realiai jis jau perduotas pirkėjui. Jei pirkėjas vilkina, verta veikti greitai ir raštu (kad liktų pėdsakas). „Regitra“ nurodo, kad kita sandorio šalis turi teisę kreiptis į policiją ar teismą, o pardavėjas gali išregistruoti transporto priemonę, jei pirkėjas vengia veiksmų, apie tai rašoma šiame paaiškinime.
- Parašykite pirkėjui aiškų prašymą (geriausia el. paštu ar žinute), nurodydami terminą, iki kada jis turi pateikti įgijimo deklaraciją.
- Jei pirkėjas jau pateikė deklaraciją – nedelskite patvirtinti, kad procesas neužstrigtų.
- Jei pirkėjas vengia veiksmų – rinkite įrodymus (sutartis, susirašinėjimas) ir svarstykite oficialius kelius (policija, teismas).
- Įvertinkite galimybę imtis veiksmų dėl transporto priemonės išregistravimo, kad apsaugotumėte savo interesus.
Jei esate pirkėjas
Pirkėjui svarbiausia suprasti, kad „turiu sutartį“ nėra tas pats, kas „esate deklaruotas savininkas“. Jei deklaravimas ar registracija užstrigo, jūsų prioritetas – kuo greičiau užbaigti procedūras, kad automobilis netaptų automatiškai išregistruotas ir kad nekiltų problemų nei eisme, nei tvarkant paslaugas.
- Nedelsdami pateikite įgijimo deklaraciją ir įsitikinkite, kad pardavėjas ją mato ir gali patvirtinti.
- Susitarkite su pardavėju dėl patvirtinimo „čia ir dabar“ (pvz., dar sandorio metu), kad neliktų priklausomybės nuo vėlesnio geranoriškumo.
- Po deklaravimo susiplanuokite registraciją savo vardu per nustatytą terminą, kad automobilis nebūtų automatiškai išregistruotas.
- Atnaujinkite susijusius dalykus (ypač draudimo informaciją), kad vėliau nekiltų ginčų dėl duomenų ir pareigų.
Geriausia prevencija – sandorį laikyti užbaigtu tik tada, kai abi šalys atliko deklaravimo veiksmus, o pirkėjas (jei ketina važinėti) laiku įregistravo transporto priemonę. Tai keli papildomi žingsniai, tačiau jie sutaupo daug daugiau nei kainuoja: laiko, nervų ir pinigų.
